Teniso istorija Lietuvoje
Rimanto Šerniaus teniso akademija
Asociacija „Rimanto Šerniaus teniso akademija“ – viena iš ryškiausių šiuolaikinių teniso ugdymo įstaigų Lietuvoje, vykdanti aktyvią sportinę ir visuomeninę veiklą. Organizacijos veiklos pradžia siekia 1999 metus, kai ji pradėjo veikti kaip VšĮ „Vairada“, vadovaujama žinomo Lietuvos tenisininko ir trenerio Rimanto Šerniaus. Tuomet organizacija dalyvavo Kauno miesto teniso pirmenybėse, organizavo treniruotes ir turnyrus.
2011 m. organizacija buvo reorganizuota į teniso klubą „Notas“. Nuo to laiko beveik dešimtmetį veikla vyko NOTAS sporto komplekse (Aleksote, priešais „Maxima bazę“), kur vyko nuolatinės treniruotės, turnyrai ir stovyklose dalyvavo šimtai vaikų bei suaugusiųjų. Vėliau, plėtojant veiklą ir ieškant didesnių galimybių, akademija persikėlė į Kauno Jachtklubą (R. Kalantos g. 124), kur iki šiol organizuoja treniruotes šiltuoju metų laiku.
Žiemos sezono metu treniruotės vyksta Žalgirio teniso komplekse, buvusiuose „Eco tenisas“ kortuose (Draugystės g. 10, Kaunas).
Akademija kasmet treniruoja apie 200 sportuojančių – vaikų, jaunimo, suaugusiųjų ir senjorų, organizuoja apie 10 teniso turnyrų per metus.
2025 m. veiklos plėtra
2025 m. vasarą Rimanto Šerniaus Teniso akademija grįžta į šaknis ir atnaujina savo veiklą NOTAS sporto komplekse (Aleksote, priešais „Maxima bazę“), kurioje treniruotes vykdė beveik dešimtmetį nuo 2011 metų. Reaguodama į augantį poreikį, akademija šioje vietoje įrengia šešis naujus teniso kortus, kuriuose jau 2025 m. vasaros sezonu galės sportuoti dar daugiau norinčiųjų.
Ši plėtra ne tik padidins akademijos galimybes priimti daugiau sportininkų, bet ir simbolizuoja strateginį grįžimą į ilgametę veiklos vietą, tęsiant tradicijas ir siekiant užtikrinti teniso prieinamumą skirtingiems Kauno rajonams.
Socialinė atsakomybė
Rimanto Šerniaus Teniso akademija ne tik ugdo sportinius įgūdžius, bet ir aktyviai prisideda prie visuomenės gerovės, skatindama sveiką ir aktyvų gyvenimo būdą visose amžiaus grupėse. Akademija palaiko glaudžius ryšius su Kauno miesto savivaldybės administracija, mokyklomis, darželiais, Lietuvos vaikų dienos centrų asociacija.
Nuo 2015 metų akademija įsitraukė į įvairius vaikų ir jaunimo sportui skirtus bei socialinę atskirtį mažinančius projektus. Ypatingas dėmesys skiriamas vaikams iš socialiai jautrių šeimų – jiems organizuojamos nemokamos ar dalinai finansuojamos vasaros sporto stovyklos.
Be įprastų treniruočių vaikams ir suaugusiesiems, akademija taip pat rengia:
- Teniso pamokas šeimoms, kuriose kartu sportuoja tėvai ir vaikai;
- Užsiėmimus senjorams, skatinančius fizinį aktyvumą vyresnio amžiaus žmonėms;
- Sveikatingumo renginius bendruomenėms, kuriuose akcentuojamas ne tik judėjimas, bet ir bendra socialinė įtrauktis.
Norėdama, kad sportas būtų prieinamas kuo platesniam žmonių ratui, akademija taiko nuolaidas šioms socialinėms grupėms:
- 50 % nuolaida taikoma: šeimoms, senjorams, socialiai jautrių grupių vaikams;
- 100 % nuolaida taikoma: vaikams ir jaunuoliams, patiriantiems socialinę atskirtį, gyvenantiems sudėtingomis socialinėmis ar ekonominėmis sąlygomis, dažnai per partnerystę su dienos centrais ar savivaldybe.
Tarp reikšmingiausių socialinių iniciatyvų:
- „Vasara su tenisu“ (2017 m.) – organizuoti teniso užsiėmimai 200 vaikų.
- „Sveikesnio gyvenimo pradžia“ (2019 m.) – per sportą ir sveikatingumą stiprintas bendruomenės ryšys, dalyvavo 100 žmonių.
- „Sportuokime kartu su šeima“ (2020 m.) – vaikų stovykla, kurioje dalyvavo apie 100 vaikų, iš jų 60 – iš dienos centrų.
Ši veikla yra neatsiejama akademijos misijos dalis – kurti atvirą, įtraukią, visiems prieinamą sporto erdvę, kurioje kiekvienas, nepriklausomai nuo amžiaus ar socialinio statuso, gali atrasti judėjimo džiaugsmą.
Teniso istorija Lietuvoje
Lietuvoje pirmoji cementinė teniso aikštelė buvo įrengta apie 1900 metais Astravo dvare. Lauko teniso, kaip sporto šakos, žingsniai Lietuvoje buvo atlikti grafo Felikso Tiškevičiaus, kuris apsilankęs 1900 m. Paryžiuje ir pamatęs Švedijos karalių Gustavą V žaidžiantį tenisą, nutarė pats pramokti šio iš senovės Graikijos ir Romėnų imperijos laikais atkeliavusio žaidimo su kamuoliu. Tačiau tuomet šis žaidimas plačiau nepaplito ir buvo prieinamas tik visuomenės elitui. 1902 metais dvi aikštelės įrengtos prie dvaro rūmų Palangoje, 1903 – viena Plungėje, 1907–1908 – dvi Vilniuje, Sereikiškių parke. 1919 metais Kaune surengtos parodomosios teniso varžybos. 1921 įsteigta Teniso sekcija, Kaune surengtas pirmasis tarptautinis turnyras (dalyvavo Didžiosios Britanijos, Danijos, Olandijos, kitų diplomatinių atstovybių Kaune ir Lietuvos žaidėjai). 1923 įvyko Kauno teniso čempionatas. 1924 įkurtas Kauno teniso klubas (KTK), nuo 1932 vadovavęs ir Lietuvos (išskyrus Klaipėdos kraštą) tenisui. 1929 Kaune įvyko Lietuvos teniso čempionatas. 1930–1940 m. tenisas pamažu tapo populiaresnis, ypač tarp jaunimo ir studentų. Prie jo populiarinimo prisidėjo ir spauda, pradėjusi aktyviau nušviesti svarbesnius turnyrus bei sportininkų pasiekimus. 1933 m. įkurtas Lietuvos teniso sąjunga, kuri 1934 m. tapo Tarptautinės teniso federacijos nare. Tuo laikotarpiu Lietuvos tenisininkai dalyvavo tarptautiniuose turnyruose Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje. Po Antrojo pasaulinio karo ir sovietinės okupacijos teniso vystymasis sulėtėjo, tačiau šis sportas nebuvo visiškai pamirštas. Sovietmečiu tenisas Lietuvoje buvo kultivuojamas kaip mėgėjiška sporto šaka, tačiau atsirado ir talentingų sportininkų, kurie pasiekė gerų rezultatų visos SSRS mastu. Žymiausi to meto žaidėjai – Laima Balaišytė ir Raimundas Balaiša, vėliau žaidę ir atstovavę SSRS rinktinei. Atkūrus nepriklausomybę 1990 m., Lietuvos teniso federacija atnaujino veiklą, 1991 m. tapo Tarptautinės teniso federacijos (ITF) nare. Prasidėjo naujas etapas – tenisas Lietuvoje vėl įgavo pagreitį. Pradėti organizuoti nacionaliniai čempionatai, aktyviai ugdomi jauni talentai, o teniso infrastruktūra pamažu atnaujinama ir plečiama. Vienas ryškiausių nepriklausomos Lietuvos tenisininkų – Ričardas Berankis, tapęs pirmuoju lietuviu, patekusiu į ATP reitingo pirmąjį šimtuką. Jo pasiekimai tarptautinėse arenose paskatino didesnį susidomėjimą šia sporto šaka šalyje. Greta Berankio vėliau iškilo ir kiti talentai, tokie kaip Laurynas Grigelis, Justina Mikulskytė, Andrė Lukošiūtė. Pastaraisiais metais Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama jaunimo ugdymui, teniso klubai aktyviai veikia ne tik Vilniuje ir Kaune, bet ir mažesniuose miestuose. Tenisas tampa vis prieinamesnis, o profesionalų, trenerių bei infrastruktūros plėtra leidžia tikėtis dar didesnio šio sporto augimo ateityje.
1932 metais įkurta Lietuvos teniso sąjunga (LTS), kuri 1934 priimta į Tarptautinę teniso federaciją. 1938 Helsinkio tarptautiniame turnyre V. Ščiukauskaitė tapo absoliučia laimėtoja (moterų vieneto, dvejeto ir mišriojo dvejeto), 1939 Stokholmo tarptautiniame turnyre laimėjo moterų vieneto varžybas. 1939 įvyko Lietuvos komandinis teniso čempionatas. 1945 įkurta Lietuvos teniso sekcija (nuo 1958 federacija). 1989 vietoj Lietuvos teniso federacijos atkurta Lietuvos teniso sąjunga ir sugrąžinta jos narystė Tarptautinėje teniso federacijoje. 1994 Lietuvos tenisininkai debiutavo Daviso, 1992 tenisininkės – Federacijų taurės turnyre.
a – teniso aikštė, b – raketė, c – kamuoliukas MELC archyvas
Pasaulio jaunių teniso čempionais tapo R. Berankis (2004 – 14 m. ir jaunesnių, 2007 – 18 m. ir jaunesnių grupėje) ir I. Dapkutė (2007 – 14 m. ir jaunesnių grupėje). 2008 Lietuvos tenisininkai Daviso taurės III grupės (Europos ir Afrikos) varžybose pasiekė 3 pergales ir pateko į aukštesnę (II) grupę, 2010 joje iškovojo 2 vietą. Kiti žymesni tenisininkai, daugkartiniai Lietuvos čempionai: J. Anilionis, R. Deduraitė, V. Gerulaitis, L. Grigelis, R. Liubartas, J. Mackevičiūtė, V. Mažeika, R. Muraška, A. Paltarokas, G. Remeikis, B. Sližytė, M. Sližytė. 2012 Lietuvoje veikė 35 teniso klubai, kurie jungė 33 500 teniso mėgėjų, dirbo apie 100 trenerių, 2018 tenisą žaidė 3259 sportininkai, dirbo 74 treneriai.
Klaipėdietis perrašė teniso sporto istoriją
2021 m. Edas Butvilas tapo pirmuoju Vimbldono jaunių turnyrų čempionu Lietuvos teniso istorijoje. Po triumfo Londone (Didžioji Britanija), kai klaipėdietis Edas Butvilas kartu su Ispanijos tenisininku Alejandro Manzanera Pertusa triumfavo Vimbldono aštuoniolikmečių dvejetų varžybose. Edas tapo pirmu Lietuvos tenisininku, kėlusiu į viršų Vimbldono jaunių dvejetų turnyro nugalėtojo titulą. Apskritai jaunių didžiojo kirčio turnyruose Lietuva iki šiol turėjo tik vieną čempioną - Ričardą Berankį, 2007 metais laimėjusį „US Open“ turnyrą.
